Prieš savaitę pradėjome savo iki šiol ilgiausią gyvenimo kelionę – daugiau nei 7 mėnesiai pietryčių Azijos. Pirmasis mūsų kelionės taškas – Balis.
Kodėl Balis?
Apie Balį, kaip apie vieną lankomiausių kelionių krypčių, girdėjome visko. Vieni jį pamilo, kitiems jis labai nepatiko. Kadangi tą patį girdėjome ir prieš pirmąkart vykdami į Tailandą, nusprendėm savo patirtimi įsitikinti kaip ten yra iš tikrųjų. Pirkdami kelionės bilietus įsigijome ir skrydį atgal, tad todėl ir nusprendėme pirmu tašku pasirinkti Balį. Mūsų logika buvo tokia, jog jeigu jis mums patiks, prieš grįžtant pabūsime čia ilgiau, o jeigu ne, tai ir negaišime daug laiko jame prieš skrydį į Lietuvą. Mes nesame tokie keliautojai, kurie pernelyg daug planuoja, domisi apie vietą, kurioje planuoja atostogauti. Dažniausiai pasidomime tik svarbiausiais dalykais, o visa kita leidžiam dėliotis savaime jau atvykus. Apie Balį pasidomėjome tik tiek, kad būtų aišku kur praleisime pirmąją savaitę.
Tvarka netvarkoje
Važiuodami iš oro uosto stebėjome gatves, kurios apstatytos įvairiomis vietinėmis knaipėmis, kas kokiam garažiukę įsikūrę, pasikabinę vieną kitą lempikę ir vuolia – restoranas 🙂 Atrodo, jog taip netvarkingai tie verslautojai įsikūrę, bet tuo pačiu – savotiška vietinė tvarka. Visiems viskas aišku, tik mums vakariečiams, pripratusiems prie taisyklių, rėmų ir kažkokių apibrėžimų šiurpias plaukai nuo negalėjimo viso to aprėpti savo racionaliu protu.
Eismas
Eismas atrodo visiškai chaotiškas, beje jis čia vyksta kita kelio puse ir motorolerių čia daug daugiau nei įprastų automobilių. Visi pypsina, lekia nestabdydami, krūvos kamščių ir stebint tik kyla antakiai ant kaktos – kaip jie nesusiduria tarpusavyje? Bet čia matyt kaip su kaitais mariose. Dar nemokančiam kaituoti atrodo kaip jie ten nesusipina tarpusavy vandenyje? O iš tiesų yra labai aiškios taisyklės, apie kurias kaituojantieji plaukdami net nebegalvoja.
Lekiant į mūsų pirmuosius namus, pakeliui, vairuotojas, nė kiek neprilėtinęs greičio, pamirgino ilgosiomis šviesomis ant kelio stovintiems šuneliams, jie sau ramiai žengė kelis žingsnius atgal nuo kelio, kad praleistų automobilį. Gatvė ūžia nuo eismo, kaip koks greitkelis! O šuneliai sau ramiai, be jokio streso, žino ką daryti. Tai bent komunikacija, pagalvojom! Bus aukštas pilotažas, jei mes taip po pabuvimo Azijoje ramiai reaguosim į eismą keliuose. Dabar, jau šiek tiek pavairavus chaotiškuose keliuose galime pasakyti – kelyje tu tampi to organiško proceso dalimi ir eismas tiesiog kažkaip atsitinka, kai tu esi jame.
Mūsų taksistas mums prisistatė Jonathan. Vardas sukėlė šypseną prisiminus, jog baliečiams įprasta pasivadinti užsienietiškais vardais, kad būtų lengviau bendrauti su klientais. Sužavėjo mūsų vairuotojo kuklumas, šypsena veide, nuolankus bendravimas. Visi sutikti baliečiai atrodo kaip labai geri ir malonūs žmonės. Pavaišinom jį juodu lietuvišku šokoladu. Iš pradžių kukliai atsisakė, po to sutiko pasivaišinti plačiai parodęs savo baltą balietišką šypseną. Na tikrai labai kuklus ir mielas!
Pagalba iš vietinių
Namuko, kuriame gyvename, savininkė yra olandė, vardu Miriam. Ji čia gyvena jau du metus. Draugiška, maloni, pasirūpino pilnai mumis, “kvailučiais” turistais. Jonathan atvyko mus pasiimti į oro uostą, taip pat jos dėka. Miriam, jau pirmą dieną sudiktavo svarbiausius kontaktus: kur išsinuomoti motorolerį už gerą kainą, saugiai išsigryninti pinigų, nusipirkti šviežių vaisių, sim kortelę ryšiui su pasauliu, kur geriausia surfinti, maudytis, apsipirkti, valgyti ir panašiai.
Kainos
Kainos mums čia patinka. Žinojome, jog Azijoje viskas daug pigiau nei Lietuvoje, tačiau kolkas nepastebėjom nieko, kas mus savo pigumu labai nustebintų. Gal tik nakvynės papuolė labai pigios. Šiuo metu mokam apie 8 eur nakčiai dviems žmonėms. Gyvename namuke, kartu su savininke. Ji antrame aukšte, mes pirmame, tačiau šiuo metu ji yra išvykusi ir mes beveik visą laiką pragyvenome vieni. Taxi transferis, apie valandos laiko kelionei kainavo 10 eur (150 000 IDR). Lengvas maistas vakarietiškose kavinukėse: salotos, smoothie bowlsai kainuoja apie 3,5 eur žmogui. Vietinis maistas kainuoja apie 1,5-2,5 eur. Žinoma kainos priklauso nuo vietos, kur esate apsistoję. Pakeliavę daugiau, galėsime išsamiau aprašyti skirtingus miestelius. Manom, jog čia mokame daugiau, nes Canggu gana populiarus turistinis miestelis. Motorolerio kaina mėnesiui 45eur (750 000 IDR). Surfinimo lentos nuoma porai valandų 3,3 eur (50 000 IDR). Individuali surfinimo pamoka porai valandų matėm kainuoja apie 20 eur (300 000 IDR).
Ai, o labiausiai tai nustebino mėnulis. Taip taip, mėnulis, kuris čia 90 laipsnių pasuktas į šoną lyginant su vaizdu, kurį matome Lietuvoje. Vakare jo ragiukai žiūri į viršų, o dieną jis matomas su ragiukais į apačią. Kažkaip mūsų galvos neišneša kaip čia mes apsisukam per naktį.
Ai ir dar esam balčiausi žmonės čia, matosi, kad ką tik iš šaltos Europos atvykom. 🙂
Vėjuoti linkėjimai,
