Rugpjūčio 1 d.  – ypatinga diena, pažymėta mūsų šeimos kalendoriuje. Tai diena, kai mes abu oficialiai įgavome bedarbio statusus. Tiesa, Justas jį įgavo šiektiek anksčiau, tačiau abu nedirbantys asmenys tapome rugpjūčio 1d. Kažkam tai tikrai būtų sunki diena, pranašaujanti apie laukiantį sudėtingą laikotarpį, kai teks įdėti daug pastangų, nerimauti, gal net nemiegoti naktimis, mąstant apie naują veiklą. Mums tai – naujos pradžios, naujo etapo ženklas, kurį mes priimam su džiugesiu.

Šiektiek priešistorės. Mes savo veiklose praleidome nemažai metų (Justė 8 metus, Justas net 13 savo gyvenimo metų). O tai reiškia, jog kartu su jomis mes augome, tobulėjome, darėme klaidas, bičiulaudavomės su kolegomis, kurie dažnai buvo kaip šeimos nariai, juk darbe praleisdavome didžiąją dalį savo laiko. Darbas dažnai padėjo pergyventi asmenines krizes, sunkumus, pokyčius asmeniniame gyvenime. Tad išėjimas iš jo simbolizavo tarsi dalies savęs netekimą, palikimą, kažko, kas jau yra tapę tavo identiteto dalimi. Tuo pačiu mes esame labai nenustygstantys vietoje ir mūsų darbai buvo turbūt pastoviausia, ką mes “turėjome” savo gyvenime. Išėjimas iš tos vadinamosios komforto zonos yra geras spyris į minkštąsias imtis ir realizuoti tai, apie ką svajojame. Mes niekada neturėjome daugiau nei kelių savaičių laisvo laiko nuo veiklos. Kaip įprasta lietuviams, po mokyklos kibome į mokslus, o iš studijų suolo tiesiai į darbus. Keičiant pirmuosiuos darbus taip pat, kaip turbūt įprasta visiems, pradėdavome naujuose darbuose vos tik užvėrus duris senuosiuose. Labai smagu, kad dabar ateina į madą metus po mokyklos pakeliauti, nepulti iškart spręsti kur nori studijuoti, ką nori veikti gyvenime, o tiesiog padaryti pertrauką, kad susigulėtų tam tikri dalykai. Tuomet ateina ir nuobodulys, kuris skatina veikti tai, ko iš tikrųjų nori. Tai mes šiektiek pavėluotai (abiems mums jau kartu sudėjus apie 70 metų), imame gap year ir leidžiamės į savo gyvenimo kelionę.

Mūsų svajonės. Užtruko šiektiek laiko kol pradėjom tikėti savo svajonėmis, tiksliau užtruko daugiau nei du metus kol sau įsileidom sau mintį: o ką jeigu tai, apie ką svajojame, yra įmanoma? O svajonė, sukirbėjusi per vienus mokymus, kai lektorius liepė dalyviams užsimerkti, klausytis skambančios muzikos ir vizualizuoti savo svajonę, viziją, kur save matome po berods 5 metų, buvo: „Kaituoti ir keliauti aplink pasaulį.” Tada pamenu susinervinau, kad net nesugalvoju ko noriu gyvenime, tik kaitavimas ir kelionės galvoj. Maniau, jog tai skamba savanaudiškai, juk reikia kažką dirbti, užsiimti veikla, kuri teikia naudą kitiems, o ne tik egoistiškai mėgautis gyvenimo teikiamais malonumais. Bet… Dėka pastarųjų įvykių mūsų gyvenime ir Justės dėka atsiradusio coachingo, mes jau pakeliui įgyvendinti šią svajonę! Nusimato daug patyrimų ir idomių nuotykių! Darome pertrauką nuo samdomų darbų ir pradedame savo atostogas. Iki kol pradės pūsti rudeniški vėjai, leisime laiką Lietuvoje pajūry su kaitais, vėju ir saule ar sportuosime Vilniuje, o spalį kelsime sparnus į šiltesnius kraštus. Kelionės misija – patirti naujus dalykus, ragauti skanų maistą, leisti laiką ten, kur šilta ir nekamuoja rudeninis/žieminis šaltukas, galima kaituoti be hydriako, užsiimti joga, medituoti, sulėtinti savo greitą gyvenimo tempą ir tuo pačiu pastiprinti kūno sveikatą.

Atostogautojai.lt. Dažnai sutikus pažįstamus ar šeimos narius po trumpų nesimatymo laikotarpių, išgirstame klausimą, kiek jūs galite atostogauti? Pamenu, net darbe kolegos iš kitų padalinių ar šiaip pažįstami žmonės, su kuriais retais matomės, paklausia, ar jūs dirbat ar tik atostogaujat? Tai kiek jūs galit atostogauti? Ar galit nebedėti nuotraukų ir nebeerzinti mūsų?? Ne, negalim! Ir pažadam, kad nuo šiol to bus dar daugiau! Tad taip ir gimė mūsų blogo pavadinimas atostogautojai.lt, kuris bus apie mūsų, kaip profesionalių atostogautojų gyvenimą. Kelsim savo sparnus į šiltus kraštus kartu su paukščiais rudenį ir grįšime tik vėlyvų pavasarį. Tad sekite mus facebooke – čia, instagram – čia, pakvieskite sekti savo draugus, šeimos narius, pažįstamus, kuriems būtų idomus musu skleidžiamas turinys ir mūsų gyvenimo kelionė. Siekiame gyventi kitaip, prasmingiau, sąmoningiau, pagal tai, kur traukia mūsų širdys, o tam, kad dar geriau išgirstume save, reikia trumpam stabtelti nuo mūsų įprasto gyvenimo ir paragauti naujų nuotykių – pilnom saujom ir pilna burna, neikiek nesikuklinant!

World, here we come!

Vėjuoti linkėjimai,

J&J