Sveiki atvykę į Hua Hin!
Persikraustėme iš Balio į Tailandą ir mėginame persijungti į Tailando rėžimą. Nors mums lietuviams visos Azijos šalys atrodo panašios, iš tiesų jos labai skirtingos. Skirtingose Tailando dalyse žmonės skiriasi vieni nuo kitų, tad ką ir kalbėti apie Balio ir Tailando skirtumus.
Apie Hua Hin beveik nieko nežinojome, buvome apie jį girdėję anksčiau, kai keliavome į Tailandą pirmą kartą. Girdėjome, jog tai puiki vieta kaitavimui ir iš nuotraukų jis pasirodė didelis miestas, pilnas didelių, dangoraižio tipo pastatų. Taip pat girdėjome gandų, jog čia atvažiuoja daug vyresnio amžiaus žmonių leisti žiemos ar išėję į pensiją, persikrausto į Tailandą.
Dėl vieno neklydome – čia iš tiesų labai daug vyresnio amžiaus žmonių, ypač šiuo metu, lapkritį (vietiniai sako, jog sezonas čia dar tik prasideda ir turistų bus daug daugiau). Tas mus šiek tiek neramina, nes mes mėgstam naujas pažintis, o mūsų amžiaus žmonių čia sutikome mažokai…
Kaitavimas Hua Hin
Atvykome į Hua Hin, kadangi dar būdami Lietuvoje gavome pasiūlymą padirbėti KBA – Kiteboarding Asia kaitavimo mokykloje. Tiksliau šį pasiūlymą gavo Justas, nes Justė kolkas neinstruktoriauja. Kaitavimas Hua Hin prasideda lapkritį ir baigiasi maždaug balandį.
Kaitavimo sąlygos panašios kaip mūsų Baltijos jūroje, yra smėlio pakrantė pasikelti aitvarams, pabridus šiek tiek, prasideda gylis, bei įsipūtus stipresniam vėjui, atsiranda daug didelių ir padrikų bangų. Beje, šalia Hua Hin yra netgi spotas surfinimui, kur pučiant stipresniam vėjui susidaro bangos. Vėją užstoja didžiulis kalnas/uola už kurio driekiasi gražuolės ilgos bangos surfinimui. Mes kolkas ten nebuvome, nes šiuo metu visi prioritetai kaitavimui, bet reikės būtinai nuvažiuoti, kai apšilsime kojas čia.
Vietiniai sako, jog po naujų metų, nuo maždaug vasario, kaitavimas Hua Hin tampa dar geresnis. Jūra būna atslūgusi, todėl susidaro net kelių šimtų metrų pločio paplūdimio ruožas, vėjas stipresnis, stabilesnis ir jūroje mažiau bangų. Šiuo metu, lapkritį, sezonas dar tik prasideda, tad vėjas nėra stiprus, mūsų 12kos ir 15kos metrų aitvarai čia pats tas (Justei kartais 12kos daugoka). Taip pat atsivežėme 138 cm split boardą SU-2, kuris tilpo kartu su aitvarais ir kita įranga į vieną lagaminą. Mūsų SU-2 lenta patraukė daug dėmesio, kadangi daugelis kaituotojų susiduria su kaitų gabenimo iššūkiais, o splitboardas išsprendžia sportinio bagažo gabenimo klausimus.
Įspūdžiai apie kaitavimą Hua Hin sukrito į šį video, kuriame Justas viska papasakojo, parodė, bei aptarė kaitavimo sąlygas:
Medūzos
Pasiplaukiojus pirmąkart ir įvertinus spotą, pastebėjome vandenyje plaukiančius šviesius plastikinius maišelius. Na iš pradžių pamanėme, kad ten plaukioja plastiko maišeliai. Bet ne! Tai medūzos!
Baltijos jūros užgrūdinti, drąsiai jaučiamės ir gylyje ir bangose, tačiau medūzos! Ar jos pavojingos? Vietiniai nuramino, kad ne, tačiau pamačius keleto iš jų žaizdas ant kūno, supratome, jog gal ir ne taip jau nepavojingus. Vienas naujas instruktorius mokėsi plaukti su hydrofoil lenta ir daug kritinėjo į vandenį, todėl grįžo visas sugeltas medūzų. Sakė, kad skaudėjo taip, jog negalėjo atsistoti ant sugeltos kojos! Gerai, kad vietiniai žino ką daryti – reikia greitai apsipilti žaizdas actu ir nuplauti švariu vandeniu (jokiu būdu ne atvirkščiai). Taip pat yra būdas nuo jų apsisaugoti – ilgos rankovės ir tympos. Per drabužius jos nieko negali padaryti, todėl mokiniai eina į vandenį apsirėdę balerūnų tympomis ir lykromis ilgomis rankovėmis. Visi iki vieno iš vandens išlipa sveiki.
Maisto kainos
Mes labai mėgstame valgyti, draugai tą žino. Tad mūsų biudžete didžiausios išlaidos išeina būtent maistui. Džiaugiamės, kad radome daug vietinių knaipių, kur galima pavalgyti vietinio patiekalo Pad Thai už maždaug pusantro euro.
Čia rasite ir krūvas turistams skirtų restoranų, kur kainos bus didesnės 5-10 kartų. Bendrai įvertinus – čia tikrai pigu ir galima gyventi panašiai ar šiek pigiau nei Lietuvoje.
Mėgstantiems azijietišką maistą – tai tiesiog rojus žemėje. Mes savaitę pavalgius azijietiško maisto, pasiilgstame ko nors europietiško. Tačiau čia rasite visko. Už vakarietišką patiekalą su desertu sumokėsite apie 5 eurus.
Kainos bendrai:
- Motorolerio nuoma mėnesiui – 2500 THB (75 eur).
- Bauda už vairavimą be teisių – 500 THB
- Buto su virtuve (baseinu ir sporto sale) nuoma mėnesiui (toliau nuo centro) – 300 eur.
- Trumpalaikės nakvynės parai dviems – 15 eur
- Maistas vietinėse knaipėse kainuoja nuo 1,5 eur (esame valgę ir už 1,2 eur ryžius su krevetėmis) iki 15 eur. Paprastas patiekalas gražesnėje vietoje kainuoja apie 100 baht (3 eur).
- Vaisiai nuo 0,60 eur už kilogramą, priklausomai nuo sezono.
- Mangai dabar kainuoja apie 2 eur už kilogramą (2019 lapkritis)
- Masažai nuo 250 baht (7,5 eur)
- Manikiūrai, pedikiūrai ir grožio paslaugų kainos panašios kaip Lietuvoje.
Būsto paieškos
Pirmasis skirtumas, kurį pastebėjome kainų prasme tai, kad Hua Hin nuomos kainos yra didesnės nei Balyje, ypač tokiems, kaip mes, kurie turi ribotą biudžetą. Tačiau kaip ir Balyje čia galima rasti labai skirtingų variantų. Už nakvynę vieno kambario bute, be virtuvės (condominium), tačiau su dideliu bendru baseinu sumokėjome 15 eurų nakčiai.
Palyginimui Ubude vila su virtuve, baseinu ir gražiu vaizdu mums kainavo 12 eurų nakčiai. Rezervavomės čia kelias naktis, kad ramiai įsikurtume, apsižiūrėtume mieste ir paieškotume vietos ilgesniam gyvenimui. Kol kas planuojame čia pabūti iki maždaug naujųjų, o po to judėsime toliau. Tikėjomės, kad viskas bus daug paprasčiau, juk dabar pilna įvairių nuomos svetainių, kur keliais klavišų paspaudimais gali rezervuotis naujus namus. Tačiau mums užtruko kol radome galutinį variantą.
Visas tris pirmąsias dienas aktyviai ieškojome airbnb, booking.com, agoda ir važinėjome į viešbučius, bei gyvai klausinėjome apie nuomos variantus. Išsinuomoti nakvynę patogioje vietoje su baseinu ar treniruoklių sale už neblogą kainą – tikrai ne problema. Tą nesunkiai galima padaryti ir už 200 eurų mėnesiui. Tačiau, kai nori avižinės košės pusryčiams, o tam reikalinga bent elektrinė plytelė – tai tampa problema. Kainos tuomet beveik trigubėja, nes dažniausiai virtuvės niekur nėra.
Nesėkmės istorija
Su tomis nuomos paieškomis turėjome ir nesėkmės istoriją. Nuvykome paskutinį savo paieškų vakarą apžiūrėti nakvynės privačioje vilų teritorijoje, kur gyvena vien tik užsieniečiai, labai ramu ir jauku. Buvome jau truputį praradę viltį rasti kažką už padorią kainą, todėl važiavome apžiūrėti šiek tiek brangesnio varianto, nei planavome. Vilos savininkas buvo vokietis, tipinė situacija, kai vakarietis susiranda tailandietę žmoną ir lieka čia gyventi, bei verstis nekilnojamu turtu.
Vila atrodė erdvi, jauki, tačiau savininkas kažkoks nelabai malonus tipas (ir baisiai smirdėjo rūkalais), o ir kaina buvo didesnė, nei norėjome sau leisti (400 eurų). Apžiūros metu dar sužinojome, jog komunaliniai mums papildomai kainuos, kurie siekia 50 eurų. Kaina išaugo dar labiau ir tai neramino. Justas dar perklausė ar tikrai imam, bet kadangi kito varianto neturėjom ir tuo metu nelabai turėjom erdvės daugiau pasitarti, tad sutikom ir tęsėm sutarties pasirašymą. Pasirašėm kažkokį popierėlį, kad nuo rytojaus pradėsim nuomotis, nuomos mokestį sumokėsim, kai paduos namų raktus (šeimininkai dar planavo tą vakarą namus aptvarkyti). Atsisveikinom ir išjudėjom namo.
Tačiau tas nemalonus jausmas viduje neramino ir pasikalbėjus dviese, nusprendėme dar vis dėl to greitai paieškoti variantų internete. Nuo paieškų pavargo ir akys ir galvos, bei pradėjo lįsti nuovargio emocijos. Ir tuomet, vėlyvą naktį, atradome iš pažiūros jaukų butuką už gerą kainą, tačiau šiek tiek toliau nuo centro (15 min kelio). Jis kainavo apie 300 eurų ir dar su airbnb nuolaidos kodu gavome gerą nuolaidą, o tai reiškia, kad bendrai sutaupome apie 150 eurų (o tai reiškia, kad išeina 10 porcijų Pad Thai :D). Nu dzin, bukinam! Atsiprašysim vokiečio, kad negražiai pasielgėme, bet juk visko gyvenime atsitinka. Nu susimovėm, ką dabar padarysi.
Kad viskas būtų taip paprasta
Ne veltui tas vokietis iš pažiūros pasirodė nemalonus tipas. Iš anksto parašius jam žinute su atsiprašymu, tikėjomės šiek tiek kitokio atsakymo. Sulaukėme atsakymo, jog mūsų sutartis jau pasirašyta ir mes turime susimokėti už visą mėnesį! Ne, nu, jis visai pakvaišo. Kaip mes galime mokėti už paslaugą, kuria nepradėjome naudotis – sakė mūsų lietuviška logika.
Tuomet jis ne juokais įniršo ir pradėjo gąsdinti mus savo advokatu. Pažadėjo, jog jeigu nesumokėsime, jis paduos mus į teismą, o kol teismas neišnagrinės ieškinio, mes negalėsime išvykti iš Tailando! Va čia jau ne juokai, tikrai nenorėjome kažkokios žymės savo asmeninėse bylose, kurios mums kištų koją išvykti, o gal net ir atvykti į Tailandą. Supratom, jog tai buvo žmogus su labai dideliu ego, kurį mes užgavome. Na taip mes tikrai susimovėm! Bet nesijautėm įsipareigoję susimokėti už paslaugą, kuria nepradėjome naudotis. Greit pasitarėme su savo kaitavimo mokyklos savininku, kuris taip pat yra vokietis ir jis mus nuramino.
Jis mums patvirtino, kad Hua Hin miestas kuo toliau tuo labiau tampa pinigų miestu ir žmonės nori kuo daugiau išgręžti iš čia atvykstančių turistų. O vokietis net jeigu ir paduotų mus į teismą, teismas pradeda nagrinėti skundus anksčiausiai po pusės metų, kai dažnai žmonės jau būna išvykę iš šalies. Taip pat užtikrino, jog kadangi jis mums buvo neįdavęs raktų ir nepaėmęs nuomos pinigų – jokių šansų kažkaip mums pakenkti nėra. Tfu… galėsime ramiau gyventi.
Gavome pamoką – elgsimės nuo šiol dar atsakingiau su bet kokiais susitarimais ir pažiūrėsime kur mus likimas nuveš…
Tad tokia ta mūsų pirma savaitė su maloniais ir nevisai nemaloniais nuotykiais. Kol kas be miesto ir kaitavimo spoto nelabai ką ir matėme. Tačiau apšilus ilgiau kojas, keliausime pasidairyti po šalia esančias apylinkes ir pasidalinsime savo įspūdžiais puslapyje.
Linkėjimai iš medūzuotos jūros
