Banalus, bet toks taiklus posakis apibūdinti mūsų savijautą šiomis dienomis – bet taip kaip greitai bėga laikas! Jau tris savaites gyvename Hua Hin, o atrodo ką tik čia atvažiavome. Atvažiavome čia be pernelyg didelių lūkesčių, kažkaip galvojome, jog nelabai ką čia aplink jį nuveiksi.
Mūsų pagrindinis motyvas pagyventi šiame mieste – kaitavimas. Hua Hin turi didžiulę pakrantę pilną kite spotų, vėjo ir kaitavimo mokyklų. Vienoje iš jų Justas ir įsidarbino kaitavimo instruktoriumi dar prieš mums išvažiuojant iš Lietuvos.
Buvome nusiteikę neplanuoti daug į priekį ir spręsti ką veikti toliau tik gerai apšilus kojas Hua Hin. Na kojas jaučiame, kad tikrai gerai apšilome. Per šias tris savaites atrodo nenutiko nieko, bet tuo pačiu nutiko visko. Ši savaitė buvo aktyvi visokių naujienų ir darbelių atžvilgiu. Turėjome keletą nuotolinių darbų, įvairių pasiūlymų ir teko apsispręsti kur link mes norime judėti toliau.
Kaitavimas Hua Hin
Vertinant bendrai, Hua Hin turi tikrai labai neblogas sąlygas kaituoti. Kaituotojų nėra daug, tad visi turi daug erdvės, yra paplūdimys pasikelti aitvarams, geras oras ir yra vėjo. Vėjas čia santykinai geras, per visas tris savaites pastebėjome, kad pučia silpnokai (plaukiame su 10, 12 ir 15 metrų aitvarais). Mokymuisi tiek užtenka, bet jeigu norisi rimčiau plaukioti ir mokytis triukų, kuriems reikia daugiau galios – čia sunku tą padaryti. Tiesa, vietiniai sako, jog normalusis sezonas prasideda nuo naujų ir, kad tokios sąlygos, kurias mes matome dabar – nėra geros.
Kai pučia silpnas vėjas, gali gąsdinti vandenyje esančios medūzos. Ir jeigu nuogas įkrenti stipriai į jas, gali gauti rimtų nudegimų. Mums tfu tfu tfu, kolkas nekliuvo, tačiau apsirengus lykrą ir ilgas tympas, apsisaugai nuo jų.
Kadangi Justas čia dirba kaitavimo instruktoriumi, tad jam tai, kad šiuo metu nėra daug turistų – nėra gerai, nes ir mokinių yra mažai. Todėl mes jau esame apsisprendę, kad čia ilgai neužsibūsime ir, kai baigsis mūsų būsto nuomos sutartis (gruodžio 6d.), judėsime toliau.
Mūsų sprendimą paspartino ir tai, jog mūsų kaitavimo mokykloje įvyko nemažai pokyčių ir vadovas, kuris mus čia pakvietė, pats išėjo iš darbo. O su geru vadovu sako ir geri darbuotojai išeina. Tiesa, dar labai daug įtakos turėjo tai, jog Hua Hin – labai mažai jaunimo.
Čia labai daug pensinio amžiaus žmonių, kurie atvyksta čia žiemoti arba nuolat gyvena Hua Hin. Nieko blogo neturime prieš vyresnius žmones, iš tiesų net žavimės tokiu sprendimu, tačiau mes labai pasiilgome bendravimo su mūsų amžiaus žmonėmis, kurių čia labai mažai.
Filipinai
O dar labiau spirgėti vietoje pradėjome, kai gavome patvirtinimą iš mūsų būsimosios vadovės Suzi, jog ji kviečia mus atvykti į Liwagao salą Filipinuose! Kodėl mes taip spirgame, kas gi čia tokio? Visiško atsitiktinumo dėka, gavosi taip, jog važiuosime savanoriauti į fantastiško grožio miniatiūrinę salą (1km2x1km2 dydžio), kur nuolatos yra vėjo.
Mūsų būsimoji vadove Suzi pernai metais su savo partneriu sugalvojo šį projektą. Jų idėja yra pasiūlyti kaituotojams, kurie pavargo nuo krūvos kaituotojų Boracay ar kituose populiariuose kite spotuose Filipinuose ir norėtų išskirtinės kaitavimo kelionių patirties.
Tad ji siūlo atvykti kaituoti į netoli nuo Boracay esančią Liwagao salą, kurioje gyvena vos kelios vietinių šeimos. Keliautojai dažniausiai atvyksta savaitei laiko, gyvena ant jūros kranto esančiame bungalow, kasdien valgo vietinio šefo jiems ruoštą maistą ir kaituoja privačiame spote iki nukritimo. Visiškas privatumas ir poilsis tik tau ir tavo draugams.
Mes nuo naujųjų metų jungsimės prie Suzi ir padėsime jai populiarinti šią vietą kaituotojų tarpe ir rūpintis į salą atvykstančiais svečiais. Patys joje gyvensime du mėnesius, jau nuo sausio mėnesio. Suprantame, kad tai bus ne tik smagus reikalas, bet ir labai didelis išbandymas, gyventi atokioje saloje, kur vieninteliai užsieniečiai bus karts nuo karto atvykstantys kaituotojai.
Kad įsivaizduotumėte geriau, apie ką kalbame – elektra saloje veikia tik porą valandų per dieną. Civilizacijos ten bus labai mažai. Bet mes manom, kad tai kaip tik ko mums šiuo metu reikia – pabėgti iš didžiulių miestų, pripratusiems prie korporacijos tvarkos, taisyklių, tikslų, pasiekimų ir pan. Į vietą, kur visa tai išnyksta ir tuomet kyla tokie klausimai – o tai kas aš esu be viso šito? Tikim, kad tai bus mūsų vipassanos stovykla.
F-One kaitavimo ambasadoriai
Be kelionės į Filipinus mūsų didžiausias džiaugsmas šiuo metu yra žinia, jog tapome F-One kaitavimo įrangos ambasadoriais! Smagu dabar pagalvoti, jog išvažiavome į Aziją be jokio plano, nežinodami nei ką veiksime, nei ką tiksliai norime aplankyti. Šiuo metu jaučiame, kaip pati kelionė formuoja tai, ką veiksime ir kur turime būti. Neilgai trukus po išvažiavimo, sulaukėme F-One distributoriaus Lietuvoje dėmesio ir pasiūlymo tapti šio stipraus brando ambasadoriais Lietuvoje.
F-One pasaulyje yra TOP 3 geriausių kaitavimo įrangos gamintojų sąraše. Todėl mums didelė garbė, kad galėsime daryti tai, kas mums patinka ir dar su tokia rimta įranga. Jau gruodžio viduryje kaitai atvažiuoja pas mus į Tailandą, nekantraujam kada galėsime skrosti bangas su F-One.
Kelionė į Khao Sam Roi Yot National Park
Šią aktyvią darbais, žiniomis, apsisprendimais savaitę norėjome užbaigti pravalydami savo galvas gamtoje. Tad šeštadienį, kai vėjas buvo per silpnas plaukti, sėdome ant motorolerių ir išjudėjome į šalia Hua Hin (30km) esančią Mangrovių giraitę Pran Buri Forest Park.
Tai valstybės prižiūrimas parkas, kuriame galime pasivaikščioti mediniais, tiltelius primenančiais takeliais, pasigrožėti gamtos vaizdais ir pakeliui sutikti vietinės gyvūnijos.
Mums patiko vietomis atsiveriantys gražūs gamtos vaizdai ir tiesiog pabėgimas iš miesto ir pabuvimas gamtoje. Taip pat galima pasiplaukioti vietine valtele, kadangi čia pat vietiniai organizuoja 40 minučių turus pasiplaukioti parke esančia upe ir pasigrožėti vaizdais kitu kampu. Šalia parko dar veda takas palei jūrą, kurį mes aplenkėme, bet pagalvojome, jog labai būtų smagu juo pasivažinėti su dviračiais, visai kaip Neringoje.
Kelionė į Khao Sam Roi Yot National Park
Mangrovių parkas nėra didelis, tad savo pasivaikščiojimą greitai baigėme ir spontaniškai nusprendėme važiuoti toliau.
Valandos atstumu yra kitas didžiulis nacionalinis parkas su gausybe lankytinų objektų – uolos, šventyklos, kalnuose esančios apžvalgos aikštelės, nuostabaus grožio paplūdimiai ir pan. Tad ilgai negalvoję, išjudėjome link jo. Pakeliui dar sustojome papietauti vietinėje knaipėje, nes pamatėme, jog joje valgo daug vietinių žmonių. Ir nenusivylėme, skaniai pavalgėme ir sumokėjome tik po 1 eur.
Suklydome, jog visai nepasidomėjome parku, nes gps mus atvedė į pagrindinį info punktą, nors pakeliui pravažiavome begalę lankytinų objektų ir bendrą parko bilietą būtume galėję įsigyti bet kuriame iš lankytinų objektų. Į šį punktą mes atvažiavome apie 14h, o daugelis objektų, kurie yra mokami atidaryti tik iki 15:30. Bilieto kaina 200 baht (apie 6 eur žmogui), nėra daug, bet supratom, kad nieko nespėsim per tiek laiko. Vien kopimas į artimiausią kalną su apžvalgos aikštele užtrunka 50 minučių. Ai, tiek to. Važiuojam į tas vietas, kurios nemokamos, o jeigu bus lemta, atvažiuosime aktyviau paturistauti kitą dieną.
Nuvažiavus keletą kilometrų nuo info punkto, nusukome į tašką, kuriame organizuojami turai laiveliu Khao Daeng kanale. Ir ten išvydome šventyklų didybę. Stovėjo net kelios nuostabios šventyklos ir labai keista – Budos skulptūros, kuriose vienoje iš jų yra tik kojos, o kitoje tik galva.
Na matyt čia kažką svarbaus turėtų reikšti. Įspūdingumo šioms šventykloms suteikė kalnų didybė, kurioje jos yra pastatytos, šalia dar augančios palmės – ech egzotiškas vaizdelis.
Užkandome turėtų vaisių ir truputį pagulinėjome šioje jaukioje vietoje. Kadangi abu esame labiau gamtos vaizdinių nei pastatų ar objektų mėgėjai, sutarėme aplankyti žymesnius paplūdimius, kuriuos mums pažymėjo info punkte.
Ir Wow, tikrai gražūs, jaukūs, ramūs ir svarbiausia tvarkingi paplūdimiai. Daug gražesni, nei mūsų Hua Hin mieste. Baltas smėlis, dangaus ir jūros mėlis, šalia esančios uolos – idiliškas Tailando vaizdelis. Valgome vaizdinius akimis ir nuotraukomis, kad tai, ką matome nedingtų iš atminties.
Apkeliavę paplūdimius ir kalnų papėdes, išjudėjome link namų. Labai norėjome aplankyti uolas, tačiau tai nebuvo tinkamas metas. Skaitėme, jog žymiąją Phraya Nakhon Cave geriausias metas aplankyti 10h ryto, kada pro viršuje, uoloje esančią ertmę, saulės spinduliai apšviečią uolos viduje esančią šventyklą. Nuotraukose vaizdas atrodė magiškai.
Ech Tailande, koks tu gražus, pamanėme išvažiavę iš savo turistinio, viešbučiais apstatyto Hua Hin miesto. Jau žinome ką veiksime po Hua Hin – keliausime pamatyti Tailando šiaurės ir pietų, kad galėtume susidaryti geresnį įspūdį ir atsakyti į klausimą – tai kaip jums Tailandas? 🙂
Saulėti linkėjimai,
