Corona, corona, corona, žodis kuris paskutiniu metu skamba žiniasklaidoje kaip keiksmažodis. Virusas, kuris sujaukė ir apvertė pasaulį aukštyn kojom ir dar galimai sukėlė ekonominę krizę. Covid-19! Visa ši suirutė iš esmės pakoregavo ir, jaučiame, kad dar smarkiai pakoreguos ir mūsų planus.
Gyvenimas Filipinuose
Jeigu sekate mūsų nuotykius turbūt žinote, jog nuo naujųjų metų porą mėnesių praleidome miniatiūrinėje Filipinų saloje Liwagao. Atvykome į taifūno nusiaubtą salą, apsitvarkėme ir leidome savo dienas vietinių gyventojų ritmu – nuo saulėtekio iki saulėlydžio.
Apie COVID-19 virusą išgirdome iš savo vietinio šefo, kuris beje yra labai išprusęs, angliškai kalba geriau už mus ir domisi viso pasaulio naujienomis. Tuomet Filipinai turbūt buvo vieni pirmųjų, kurie uždarė duris kinams ir pradėjo eskaluoti šią problemą. Mums ši tema buvo taip toli… visiškai nesigaudėme pasaulio ar Lietuvos aktualijose, gyvenome savo kaime ir žinojome tik savo kiemo ar kaimynų aktualijas – tikri kaimiečiai.
Dar nesuvokėme kaip šis, kažkoks nežinomas virusas, vardu Corona, pakeis mūsų ir kitų žmonių gyvenimus jau artimu metu. Neneigsime, matėme draugų nuotraukas su kaukėmis facebook ir instagram paskyrose, bet mūsų pasaulis buvo susitraukęs iki mūsų kiemelio aplink mūsų trobelę dydžio, o ir į spekuliacijas niekada nebuvome linkę, tad į galvą to niekada rimtai ir neėmėm.
Po dviejų mėnesių saloje, atėjo laikas kelti sparnus į žmones. Buvo šiek tiek baisu kaip mums pavyks vėl priprasti prie būrio žmonių, didžiulio eismo, begalinės prekių pasiūlos, ko saloje visai neturėjome ir valgėme tai, ką tuo metu turėjome atplukdyto iš didesnės salos ir kas nebuvo sugedę 😀 Galima sakyti karantinui jau pradėjome ruoštis saloje, nes gyvenimas saloje dabar primena tai, kas vyksta visame pasaulyje. Reikėjo mokytis suktis su ribotais resursais 1 km skermens ”pasaulėlyje”. Bet mes jauni, žavūs ir drąsūs – reikia judėti toliau.
Mūsų kelionė iš salos buvo dar vienas geras išspyrimas iš komforto zonos, video galite rasti čia:
Kaitavimas Vietname
Vietnamas mums buvo itin svetingas, malonus, draugiškas ir visoks kitoks fainas. Svarstom, kiek jis būtų buvęs toks, jeigu būtume į jį važiavę be niekieno pagalbos? O pagalbos mes gavom daug. Iš tiesų, Vietname praktiškai niekuo rūpintis nereikėjo. Šaunioji trenerė ir mitybos specialistė Eglė su savo sužadėtiniu Kyriakos mums sustygavo absoliučiai viską, ko galėjo prireikti.
Vietname mes nusprendėme keliauti tiesiai į kaitavimo sostinę Mui Ne, pakaituoti, kiek girdėjome, viename “rūgščiausių” kaitavimo spotų. Tad atskridę į Ho Chi Minh Eglės pagalbos dėka jau žinojome kaip pigiausia ir patogiausia pasiekti Mui Ne, o Mui Ne mums buvo parūpinta gyvenamoji vieta labai patogioje miestelio vietoje.
Kokią savaitę mes taip ir pragyvenome, kaip ten sako “kaip inkstai taukuose”. Žinojome kur pirkti avižas, riešutų sviestą, šviežią duoną, kur valgyti Indišką maistą, kur pats geriausias vietinis maistas, ledai, geriausios kaitavimo vietos ir t.t. ir t.t. Reikėjo tik pakelti savo užpakalius iš namų ir eiti ten, kur mums sako 😀 Na kažkaip panašiai…
Corona Vietname
Buvo gera ir smagu, bet spirgėjome išbandyti dar vieną kaitavimo vietą Vietname My Hoa Phan Rang kite spotą. Žmonės kalbėjo, kad ten labai gerai. Norėjome įsitikinti. Ir įsitikinome. Ten tikrai labai gerai! Apie tai neišsiplėsim, nes Justas pažadėjo video apžvalgą, tai paliekam žodį jam. Bet ką norėjom papasakoti, tai apie Coroną…
Čia toks jausmas, jog niekas apie ją nežino… Arba ji buvo slepiama nuo žmonių. Juokaujam, bet Mui Ne kokių 90% turistų buvo rusai, o rusai, bent mums tokį įspūdį palieka, kaip nieko nebijantys žmonės. Matyt dėl to jokių kaukėtų žmonių ir nesutikome…
My Hoa spote daug žmonių nebuvo, kadangi vėjo sezono pabaiga, na ir šiaip turbūt būtų buvę keista, jei vandeny žmonės plaukiotų su kaukėm. Tai ne, tikrai nieko, kas primintų visa tai, kas tuo metu tiesiog virte virė pasaulyje, spaudoje ir social media – nebuvo. Tad ir mes buvom gana atsipalaidavę ir tik raminom skambinančius artimuosius, kad mums viskas gerai ir netrukus susimatysime Balyje!
Bum tralialialia! Uždaromi oro uostai, karantinas Lietuvoje, atšaukiamos kelionės
Tačiau deja, čia Vietname, kelios dienos prieš išskrendant į Balį, mūsų įsivaizduojamas pasaulis irgi pradėjo byrėti į šipuliukus. Lietuva pradėjo imtis griežtų priemonių, coronos sergančiųjų skaičius pasaulyje vis didėjo, Amerika užsidarė nuo Europos… Kažkokia nesąmonė, – galvojom. Kosmosas gi! Negalėjom patikėti tuo kas vyksta, bet negalėjom ir rizikuoti ir su skaudančia širdim atšaukėm šeimos skrydžius ir suplanuotus viešbučius Balyje. Vis dar netikėjom, kad tai yra taip rimta, bet rizikuoti tikrai nesinorėjo.
It’s getting real
Psio, it’s getting real. Justas sužinojo, jog Vietnamas skelbia griežtas priemones ir užsidaro nuo naujų turistų. Tai nutiko dieną, kai turėjome išskristi. Gera žinia, kad išskristi galime, bet mūsų pasvajojimai, jog į Vietnamą dar neužilgo grįšime, subliuško į orą. Pradėjome suvokti, jog labai realu, jog Balyje strigsime ilgam ir nežinia kiek ilgam.
Sprendimai, sprendimai
Į Balį atvykome turėdami kur apsistoti. Jau praėjusį kartą susiradome naują draugę olandę pas kurią ir gyvenome. Mums labai pasisekė, kadangi Miriam Balyje gyvena jau ne vienerius metus, tad žinojome, jog ji mums padės suprasti kokia ta tikroji situacija Balyje.
Kol kas spaudoje buvo pranešta tik apie vieną atvejį ir Indonezijos lyderis ramino, jog Indonezija, o kartu ir Balis, yra saugi vieta keliauti. Iš Miriam išgirdome, jog valdžia ėmėsi dar daugiau veiksmų skatinti turizmui ir investavo net keletą milijonų pinigų į influencerius, taip taip INFLUENCERIUS, kurie toliau skatintų keliautojus atvykti į Balį. Protingesni vietiniai suprato, jog valdžia iš paskutiniųjų stengiasi apsaugoti šalies ekonomiką, tad skelbiama informacija nereiktų pasikliauti šimtu procentų.
Be to, buvo žinoma, jog Balyje net nėra tinkamų testų nustatyti Coronos virusui, o ką jau kalbėti apie gydymą. Dalis čia esančių žmonių, tikėdami, jog Balyje “coronos nėra” toliau sau aktyviai turistavo, linksminosi naktiniuose klubuose ir paplūdimio vakarėliuose juokdamiesi iš jų manymu kvailos panikos.
Bėgam
Kai Balyje ėmė aiškėti daugiau susirgusiųjų atvejų, Europos šalyse sergančiųjų skaičius pradėjo drastiškai didėti iki nesuvokiamų dydžių, šalys ėmė raginti visus išvykusius grįžti namo. Balyje kilo šiokia tokia panika. Pagaliau vis daugiau ir daugiau žmonių suprato, jog tai rimta.
Žmonės pasidalino galima sakyti į tris barikadų puses: vieni toliau visiškai ignoravo problemą ir lyg niekur nieko aktyviai turistavo Balyje, kiti pradėjo panikuoti ir ieškoti būdų kuo greičiau grįžti į savo gimtines, o tretieji nusprendė likti Balyje neribotam laikui ir karantinuotis čia. Mes, kaip supratote buvome tretieji. Šį sprendimą nebuvo sunku priimti, nes kažkaip sugebėjome atsispirti emocijų liūnui ir išlikome ramūs.
- Lietuvoje neturime darbo ar pastovių namų, į kuriuos turėtume grįžti.
- Keliauti ir strigti oro uostuose dėl atšaukinėjamų skrydžių dabar yra pavojingiau, nei būti vienoje vietoje.
- Lygiai ta pačia savi-izoliacija ir savisauga galime užsiimti ir Balyje.
- Jeigu susirgsime – Lietuvoje kaip ir Balyje nuo šio viruso vaistų nėra ir teks pasikliauti savo imunitetu, kuris tikim, kad šiltuose kraštuose yra sustiprėjęs.
- Psichologiškai jaučiamės stipresni čia.
LIEKAM!
Vizų reikalai
Dalis, čia gyvenančių ir nusprendusių likti ar dar šiek tiek ilgiau pabūti, žmonių susidūrė su vizų problema. Kadangi dauguma gyvena tokiu principu: atvyksta į šalį, gauna 30 dienų vizą, po to ją pratęsia dar 30 dienų ir tuomet turi išvykti iš šalies (kirsti sieną) ir grįžti, kad vėl padarytų tą patį. Tad “visa run” yra įprastas dalykas kaip apsilankymas pas kosmetologę, odontologą ar kita profilaktinė veikla. Etatiniai vizininkai sėda į lėktuvą, apsilanko Malaizijoj ar Singapūre ir dažnai tą pačią dieną, apsisukę grįžta namo.
Sienos pradėjo užsidarinėti, aplinkinės šalys, į kurias daugelis skrisdavo daryti “visa run” jau nebeįsileidžia užsieniečių. Liko tik kelios šalys į kurias galima keliauti ir tai buvo dienų klausimas kada užsidarys ir jos. Dar po kelių dienų buvo pranešta, jog ir Balis, atskridusiems turistams nebeišduos naujų vizų, tad jeigu neturi kažkokios išskirtinės išankstinės vizos – atvykti nebepavyks.
Už “overstay” (buvimą ilgiau, nei numato viza) yra skaičiuojama 1000 000 IDR bauda, už kiekvieną vėlavimo dieną. Mėginant aiškintis su imigracija, dažnas sulaukdavo pasiūlymo – “go home” – skrisk atgal į savo šalį. Keliautojai puolė skristi bet kur, apsisukti ir grįžti į Balį kol dar galima į jį sugrįšti. Taip dar labiau didindami riziką susirgti ir padėti virusui plisti Balyje… Facebook tinkluose viena ligoninėje gulinti moteris dalinosi, jog būtent taip, po savo “viza run” į Malaiziją ir susirgo.
Emergency vizos
Tuomet Indonezija paskelbė, jog pradedamos išduoti emergency vizos 30 dienų – tiems, kurie dėl atšauktų skrydžių nebegali išvykti ir nebeturi galimybės prasitęsti savo esamos vizos. Mums pasisekė, nes gana gerai susiplanavome savo vizas. Atvykę gavome 30 dienų vizą ir po kelių dienų pateikėme prašymą ją pratęsti dar 30 dienų. Kai vyko tiek pokyčių kiekvieną dieną, nežinojome ar dar apskritai galėsime ją pratęsti ir Indonezija neišsiųs mūsų namo.
Tad šiuo metu 60 dienų esame ramūs, o jeigu ką, dar turime galimybę išsiimti emergency vizą dar papildomoms 30 dienų. Jeigu atvirai, tai manome, jog ši situacija taip greitai nesusitvarkys ir tikime, jog Balyje teks pabūti ilgiau nei planavome. Bet ko jau ko, bet lankstumo tikrai išmokome – kaip reikės taip ir darysim!
Indonezijos valdžia ėmėsi mąstyti ką daryti su visais tais turistais, kurie nori likti Balyje, tuo pačiu, kurie remia vietinius savo leidžiamais pinigais saloje ir tiesiog nori ramiai pralaukti visą šį laikotarpyje Balyje. Tad nuo balandžio pradžios paskelbė, kad visi esantys Balyje, automatiškai gauna emergency vizą ir gali būti Balyje be jokių baudų. Pagaliau visi aprimo ir gali vėl mėgautis Balio gamta bei ramybe.
Laikomės kartu ir gyvenam šia diena
Šiandien gyvenam gerai, o rytoj bus kaip bus. Iš tiesų, pirmąją savaitę nuolatinis naujienų ieškojimas davė savo. Sugėrėme daug nerimo iš kitų ir pradėjome nerimauti patys, kartais net nesuprasdami dėl ko. Pradėjo vaidentis įvairūs pavojai už kiekvieno kampo.
Šiandien galim pasidžiaugti susiėmę šiuo klausimu. Atsiribojome nuo naujienų skaitymo iki minimumo – nuimam laikmatį, rytais paskaitom tai, ką privalom ir vakare sudedam naujienas į savo socialines paskyras. Nors ir šitai labai sumažėjo…
O šiaip mūsų ideali dienotvarkė atrodo taip:
- sportas,
- pusryčiai,
- darbas/mokslai,
- pietūs,
- laikas gamtoje,
- vakarienė ir miegas
Nežinom kaip kitiems, tačiau strigimas dviese tokiu įtemptu metu kartais atrodo kaip bausmė :D, bet iš tiesų, tai yra didžiausia dovana. Ištempiam vienas kitą iš š** būsenų ar kenksmingų įpročių ir stengiamės palaikyti gerą nuotaiką, kurios dabar taip stipriai visiems reikia! Esam maksimaliai atsijungę nuo aplinkinių žmonių, laikomės atstumo ir laukiame kuo visa tai baigsis 🙂
Laikykit kardaną!
