Pamilome savo pirmuosius namus Canggu miestelyje iš pirmo žvilgsnio. Jaukus miestelis, šalia jūra, maloni atmosfera su begale jaukių kavinukių. Net pasilikome ten ilgiau nei planavę, bei nusprendėme, kad vėliau, prieš keliaujant į Tailandą, dar praleisime papildomą savaitėlę Canggu.

Canngu Batu Bolong papludimys

O dabar pasileidome ieškoti nuotykių ir patyrinėti Balio pajūrio miestelius. Nutarėme skirti savaitę laiko Balio salos apvažiavimui. Tiesa, aplenkiant pietinę dalį, kadangi Uluwatu paplūdimius aplankėme dar būdami Canggu.

Planas

Pradinis planas buvo toks: Canggu – Padangbai – Amed (2 naktys) – Singaraja – National Park – Pulukan – Ubud.

Pagrindinis tikslas apvažiuoti visą salą, kad pamatytume visas skirtingas Balio salos puses. Po šių klajonių galutinis taškas yra Ubud miestelis, kuriame planuojame pabūti savaitę ir pakeliauti po jo apylinkes.

Bali around the island
Canggu – Padangbai – Amed (2 naktys) – Singaraja – National Park – Pulukan – Ubud.

Realus  planas totaliai pasikeitė kelionei įsibėgėjus ir faktinė kelionė atrodė taip: Canggu – Padangbai – Amed – Songan – Lovina (2 naktys) – Ubud. Kita salos pusė dėl Justo bėdos su koja, liko kitam kartui.

Bali around the island
Planas totaliai pasikeitė kelionei įsibėgėjus ir faktinė kelionė atrodė taip: Canggu – Padangbai – Amed – Songan – Lovina (2 naktys) – Ubud. 50 km + apie 1h 30 min kelio.

Pirma kelionės diena Canggu – Padang Bai

Susikrovėme savo gyvenimą į kuprines, viena tarp kojų, kita Justei ant pečių, atsisveikinome su savo pirmaisiais namais ir į kelią.

Bagpack content
Justinos kuprinės turinys

Kelias iš Canggu nėra pats lengviausias, daug eismo, nedidelės, į visas puses besiraizgančios gatvelės. Svarbu turėti navigaciją, nes be jos susiorientuoti nepavyks. Mes dirbome kaip komanda – vienas vairuoja, kitas naviguoja 🙂 Jau buvome įgudę keliauti Balio gatvelėmis, tad be didelių iššūkių skrodėme miestų gatves. Neilgai pavažiavus link sostinės Denpasar, prasideda erdvus kelias, pasisekė – galėjome pakeliauti ir didesniu greičiu. Palikus Denpasar už nugaros, lėkėme kaip autostradoje, 70km greitis su motoroleriu atrodo labai daug! Net akiniai norėjo pakilti į orą 🙂

Motoroleris yra pagrindinė transporto priemonė saloje, nori nenori turi susigyventi su ja. Kai perpranti vairavimo subtilybes, viskas pasidaro gan paprasta.

Pakeliui, vaizdų įvairovė

Kadangi kelias link Padang Bai veda palei pajūrio miestelius, panorėjus, galima nusukti į šalį ir atsipūsti pajūryje. Pusiaukelėje mes tą ir padarėme. Tiesa paplūdimiai nėra išvaizdūs, juodo smėlio ir su daug šiukšlių. Ten, kur buvome sustoję mes, buvo daug žvejų ir matosi, jog tai nėra labai turistiniai paplūdimiai. Plastikas ir šiukšlių kiekis paplūdimiuose bei pakelėse labai liūdina. Galvotum, jog tai jūra išmeta į krantą krūvas šiukšlių, tačiau ten pilna nuorūkų, cigarečių pakelių ir visokių pakuočių nuo maisto. Matosi, jog tai tiesiog žmonės šiukšlina. Kitur to beveik nematėme, kadangi turistinėse vietos yra puikiai tvarkomasi. Be to saloje vyksta gerų iniciatyvų, kur žmonės kooperuojasi ir eina kartu tvarkyti paplūdimių.

Viską nuplaus jūra…

Kas į Gilį?

Taigi neilgai trukus pasiekėme Padang Bai miestelį. Tiesa, prieš pasiekiant jį eisme prie mūsų privažiavo kitas motoroleris ir riedant gatve pradėjo mus kalbinti: kaip jums sekasi? kur važiuojate? Gal norėtumėt į Gili salas? Mes jam pasisakėm kur važiuojam ir pasakėm, kad ne, į Gili neplanuojame vykti. Jis apsisuko ir nuvažiavo. Likom nustebę, jog jis pamatęs turistus, mus pasivijo net su motoroleriu pamėginti parduoti savo paslaugas. Įsukus į miestelį tokių paslaugų vadybininkų sėdinčių šalia kelio ir šaukiančių Gili Giliiii Giiilii buvo jau daugiau. Aiii, gi čia uosto miestelis, va kame čia reikalas. Ties ta mintimi, vyrukas, valgantis lauko knaipėje, mums pradėjo šaukti, atvira burna, taip parodydamas ką jis tuo metu valgė: Gilliiiii Gilliiii. Oho, laukia įdomi diena, pagalvojome. Panašu, kad vietiniai gyventojai tik tuo ir verčiasi. Tad susiradom savo nakvynės vietą ir nusprendėm pailsėti per karščiausias valandas viduje, o po to keliauti snorkelinti (vamzdėliauti) į šalia esantį paplūdimį.

Nakvojome labai kukliuose nakvynės namuose, bet ko gi daugiau reikia, kai šalia nuostabūs paplūdimiai, žydra jūra bei žinoma nakvynės kaina, nesiekianti 10 eurų 🙂

Vamzdėliavimas  Blue lagoon

Paplūdimys, kuriame populiaru užsiimti paviršiniu nardymu, vadinasi Blue lagoon beach, į jį lengva patekti su motoroleriu, nors vietiniai uždarbiauja plukdydami turistus į jį iš už kampo esančio PadangBai uosto. 🙂 Na, visiems reikia kažkaip uždirbti. Pats paplūdimys gražus, su paplūdimio baru, galima ten ramiai praleisti visą dieną besideginant, besimaudant ir besnorklinant. Jei atvirai, tai snorkelinimas ten, mūsų visai nesužavėjo. Gerai, kad mes ten buvome atoslūgio metu, nes bangų muša nors ir neatrodo didelė, bet sudaro labai stiprias sroves ir dėl to sunku išplaukti į gylį, o dar sunkiau grįžti į krantą, nes bangos tiesiog neleidžia to padaryti, jos vis traukia tave atgal. Tad čia būtina turėti ląstus, nes kitaip gali tekti stipriai pavargti. Patys vandens gyvūnijos vaizdai taip pat labai nesužavėjo, gal dėl to, jog esame buvę Egipte kur tikrai daug daug gražiau. Reikės išbandyti snorkelinimo turą laivu plaukiant į Nusa Penida ar Gili salas, bet šiek tiek vėliau, kai grįšime į Balį dar kartą, bet ne šios kelionės metu.

Blue lagoon, visų rekomenduojama vieta vamzdeliavimui.

Baliečiai – smalsūs geraširdžiai

Šiek tiek nusivylę savo pramoga, nusprendėme pakeliauti po apylinkes ir tai buvo labai geras sprendimas! Nusukom į kalnuotą vietovę, kur sutikti žmonės buvo visiškai kitokie, jie nuoširdžiai nustebdavo pamatę mus, užsieniečius, važinėjančiais kažkokiais džiunglių takais. Visi šypsodavosi ir sveikindavosi, buvo smagu pamatyti kažką mažiau turistinio. Vėliau grįžinėjant sustojome vietiniame kioskelyje, kur moteriškė pardavinėjo vaisius, daržoves ir šviežiai gamintą maistą popieriniuose paketėliuose ir maišeliuose (kad neatvėstų). Ir taip skaniai ir pigiai pavalgėme! Už vaisius ir šiltą maistą sumokėjome maždaug po 1 eurą ir dar tapome vietinės žvaigždės. Prisėdome šalia kioskelio ant laiptų pavalgyti, tai visi kas važiuodavo pro šalį, sustodavo mus pakalbinti, o ir pardavėja kažką labai įnirtingai ir linksmai apie mus kitiems kalbėdavo, kad juos sudomindavo sustoti ir pažiūrėti į mus. Kol galų gale jau buvome nemaža kompanija, susibūrusi aplink laiptus, kur mes valgėme ir besijuokdami iš vieni kitų kalbos nemokėjimo (mes indoneziečių, o jie nemokėjo anglų) ir leidome laiką kartu. Buvo sustoję keletas žmonių, kurie šiek tiek mokėjo angliškai, tad pardavėjai, kuri nesuprato angliškai pavertėjaudavo iš kur mes, kas mes tokie ir kur keliaujam.

Hit the road, Jack

Magiškas vakaras skambant Gamelan

Vakare prieš miegą dar pasidairėme po savo miestelį, buvo įdomu pasmalsauti kas vyksta vietinių ceremonijų metu. Kaiptik tuo metu, kai mes viešėjome Padang Bai,  vietinėje šventykloje vyko didelė ceremonija. Miestas buvo paskendęs Gamelan garsuose. Buvo labai gražu. Pagulėjome uoste, pažiūrėję į žvaigždes pasvajojome ir keliavome namo ilsėtis.

Vaikams galima žaisti azartinius žaidimus, bet tik kai vyksta ceremonijos šventykloje.

|Pirma diena| |Antra diena| |Trečia diena|

J&J